Drama – tai vienas plačiausių ir įvairiausių kino žanrų, kuriame telpa daugybė skirtingų istorijų – nuo kasdieninių žmonių išgyvenimų iki fantastinių nuotykių. Draminiai filmai pasižymi gebėjimu pasiekti žiūrovų širdis, kadangi juose dažnai vaizduojamos situacijos, su kuriomis kiekvienas žiūrovas pajėgia lengvai susitapatinti. Nors galime svajoti apie herojiškus poelgius ar neįtikėtinus nuotykius, tačiau tikrasis gyvenimas dažniausiai susideda iš kur kas žemiškesnių išgyvenimų – meilės, praradimų, iššūkių ar išdavysčių. Geriausi draminiai filmai puikiai perteikia šias žmogiškas patirtis, todėl sugeba priversti žiūrovus verkti, mąstyti ir, svarbiausia, jausti.
Geriausios dramos
Dramos žanras yra toks platus, kad išrinkti geriausius draminius filmus, jau nekalbant apie jų reitingavimą - tikrai nemenkas iššūkis. Drama puikiai persipina su komedijos, veiksmo, siaubo, mistikos ir kitais siužeto elementais, tačiau vis tiek sugeba sukelti stiprias emocijas. Apie dramą dažnai galime kalbėti ne tik vaidybinių, bet ir animacinių filmų ar net šiuolaikinių video žaidimų kontekste. Taigi, filmai šiame sąraše yra pateikti tik chronologine tvarka, nebandant jų reitinguoti pagal kažkokius kitus kriterijus. Visi šiame sąraše esantys filmai neabejotinai priklauso dramos kategorijai, nors kai kurie jų, savaime suprantama, gali pasižymėti ir kitų žanrų elementais.
„Pilietis Keinas“ (Citizen Kane, 1941)
Puiku, kad geriausių visų laikų dramų sąrašą pradeda vienas geriausių apskritai kada nors sukurtų filmų - „Pilietis Keinas“. Filmas remiasi žiniasklaidos magnato Williamo Randolpho Hearsto gyvenimu ir savo laiku sukėlė tikrą audrą kino teatruose. Tiesa, daugelis kino teatrų atsisakė rodyti „Pilietį Keiną“, bijodami užrūstinti žiniasklaidos magnatą, todėl filmas sulaukė pakankamai nedidelės komercinės sėkmės. Nepaisant to, „Pilietis Keinas“ buvo nominuotas net devyniems „Oskarams“.
Filmo centre – turtingo ir įtakingo Charleso Fosterio Keino gyvenimas, atskleidžiamas per daugybę atsiminimų. Nors filmo veikėjas pasiekė neįtikėtinus turtus ir galią, jis nepajėgė išvengti vienatvės ir konfliktų su jį supančiais žmonėmis. Ši tragiška istorija, tuo metu buvo papasakota visiškai novatorišku stiliumi ir išsiskyrė puikiais vizualiniais sprendimai, aktorių meistriškumu bei rašytojų talentu. „Pilietis Keinas“ yra ne tik neginčijama kino klasika, bet ir giliai žmogiška drama, kuri iki šiol įkvepia ir žavi kino kūrėjus bei žiūrovus.
„Kasablanka“ (Casablanca, 1942)
„Kasablanka“ – tai puikus dramos, romantikos, karo ir netgi komedijos žanrų derinys. Vos per 102 filmo minutes žiūrovą pasiekia neįtikėtinas emocijų spektras. Filmo scenarijus laikomas vienu geriausių kino istorijoje ir pasakoja apie baro Maroke savininką Riką Blainą (Humphrey Bogart), kurio gyvenimas iš esmės pasikeičia, sugrįžus jo senai meilei Ilsai (Ingrid Bergman).
Filmas sukurtas 1942 metais ir įtraukia žiūrovus į Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu vykstančio pasipriešinimo judėjimą. Dinamiškas filmo tempas, įsimintini dialogai ir charizmatiški veikėjai - pavertė „Kasablanka“ nemirtinga kino klasika. Nors šis filmas taip pat laikomas vienu geriausių kada nors sukurtų filmų apie karą, tačiau tikrasis „Kasablankos“ žavesys slypi neįtikėtinoje ir aistringoje meilės istorijoje.
„Viskas apie Ievą“ (All About Eve, 1950)
Filmas „Viskas apie Ievą“ pasakoja apie senstančią Brodvėjaus žvaigždę Margą Channing, į kurios šlovę pradeda kėsintis jauna ir ambicinga Ieva Harrington. Šiame klasikiniame filme vaidina tokios žvaigždės kaip Bette Davis, Anne Baxter, George Sanders ir Celeste Holm. Be to, vieną iš pirmųjų savo vaidmenų čia atlieka ir jaunoji Marilyn Monroe. Filmas „Viskas apie Ievą“ buvo nominuotas net keturiolikai ir laimėjo šešis „Oskarų“ apdovanojimus. „Viskas apie Ievą“ įtaka kino ir televizijos pasauliui yra neabejotina. Šis klasikinis kūrinys paveikė daugybę vėliau sekusių filmų ir televizijos serialų bei tapo vienu pagrindinių garsiojo Pedro Almodovaro įkvėpimo šaltinių.
„Saulėlydžio bulvaras“ (Sunset Boulevard, 1950)
„Saulėlydžio bulvaras“ pasakoja apie senstančią nebyliojo kino žvaigždę (Gloria Swanson), bandančią su jauno scenaristo (William Holden) pagalba, atgaivinti savo karjerą ir vėl sugrįžti į didįjį ekraną. Šis klasikinis filmas vienas iš pirmųjų pabandė atskleisti Holivudo pasaulio uždangą ir parodyti tikrąją šlovės ir turtų kainą. „Saulėlydžio bulvaras“ dar ir šiandien žavi savo dramos, juodojo humoro ir įtampos kupinu siužetu.
„Martis“ (Marty, 1955)
Filmas „Martis“ – tai puikus pavyzdys, kaip įprastas gyvenimas gali virsti įtraukiančia drama. Scenaristui Paddy Chayefsky pavyko sukurti autentišką ir žmogišką istoriją apie trisdešimtmetį Martį (Ernest Borgnine), vis dar gyvenantį su mama Bronkse ir desperatiškai ieškantį savo tikrosios meilės. Sutikęs malonią mokytoją Clarą (Betsy Blair), Martis įžvelgia vilties spinduliuką, tačiau viskam trukdo santykiams nepritarianti mama. Aktoriui Ernest Borgnine puikiai pavyko įkūnyti drovų Martį, kuriam sunku nejausti simpatijos. Šis šiltas ir nuoširdus filmas yra tikras kino perlas, kurį turėtų pamatyti kiekvienas dramos gerbėjas.
„Medžiotojo naktis“ (The Night of the Hunter, 1955)
Filme „Medžiotojo naktis“, Robertas Mitchumas įkūnyja vieną įsimintiniausių personažų kino istorijoje. Jo vaidinamas Harris Powellas – tai žiaurus, pamokslininku apsimetantis nusikaltėlis, siekiantis pasisavinti savo buvusio kalėjimo draugo paslėptus pinigus. Mitchumo įkūnytas personažas, pasipuošęs bauginančiomis „meilė“ ir „neapykanta“ tatuiruotėmis, yra kur kas baisesnis už bet kokį kaukėtą maniaką ar fantastinį monstrą. „Medžiotojo naktis“ - tai tamsus ir įtemptas dramos žanro perlas, kurį būtina pamatyti kiekvienam gero kino gerbėjui.
„12 įtūžusių vyriškių“ (12 Angry Men, 1957)
„12 įtūžusių vyriškių“ - tai puikus pavyzdys, kaip pasitelkus gerai išvystytus personažus ir aštrų dialogą, galima sukurti įtikinamą ir įtemptą dramą. Beveik visas filmo veiksmas vyksta uždarame prisiekusiųjų kambaryje, kuriame dvylika žiuri narių diskutuoja apie nužudymo bylą. Jie turi priimti sprendimą dėl jauno paauglio kaltės arba nekaltumo. Iš pradžių, vienuolikos žiuri narių nuomonė dėl jaunuolio kaltės yra vieninga, tačiau vieno žmogaus išsakytos abejonės, pamažu pradeda keisti kitų narių požiūrį. Nors filmo veiksmas vyksta ribotoje erdvėje ir beveik realiu laiku, „12 įtūžusių vyriškių“ įtraukia žiūrovą nuo pirmos iki paskutinės minutės.
„Svaigulys“ (Vertigo, 1958)
„Svaigulys“ - tai Alfredo Hitchcocko filmas, kuriame jis meistriškai manipuliuoja žiūrovu, žaidžia jo sąmone, verčia abejoti tuo, ką mato ekrane ir nuolat kelti klausimus apie veikėjų tikruosius motyvus. Šios psichologinės dramos centre yra nuo aukščio baimės ir pusiausvyros sutrikimų kenčiantis buvęs detektyvas Scottie Ferguson (Jimmy Stewart), sekantis paslaptingą moterį Judy (Kim Novak). „Svaigulys“ išlaiko žiūrovą įtampoje ir nežinioje iki pat netikėtos pabaigos ir nei minutei neleidžia atsipūsti.
„Nežudyk strazdo giesmininko“ (To Kill a Mockingbird, 1962)
Apdovanotas „Oskaru“ ir sukurtas pagal Pulitzerio premiją pelniusį Harper Lee romaną, filmas „Nežudyk strazdo giesmininko“ yra neabejotinas amerikietiško kino šedevras. Filme Gregory Peckas įkūnija garbingą ir principingą advokatą Atticusą Finchą, ginantį neteisingai apkaltintą juodaodį 1930-ųjų Alabamoje. „Nežudyk strazdo giesmininko“ - tai vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet literatūros šedevras yra puikiai perkeltas į kino ekraną, todėl užtarnautai pelno savo vietą tarp visų laikų geriausių draminių filmų.
„Lorensas iš Arabijos“ (Lawrence of Arabia, 1962)
Filmas „Lorensas iš Arabijos“ yra sukurtas pagal britų karininko T. E. Lawrence’o memuarus. Jis pasakoja apie jo vaidmenį Pirmojo pasaulinio karo metu, vienijant arabų gentis kovoje prieš Osmanų imperiją. Filme sėkmingai apjungiami nuotykių, karo ir psichologinės dramos žanrai, kartu pateikiant įtaigų pagrindinio veikėjo portretą. Šis įspūdingas, beveik keturių valandų trukmės epas yra tikras kinematografijos šedevras, kuriam lygių sunku rasti net ir šiuolaikiniame kine.
„Nakties karštis“ (In the Heat of the Night, 1967)
Filmas „Nakties karštis“ pasakoja apie juodaodį detektyvą Virgilą Tibbsą (Sidney Poitier), tiriantį žmogžudystę 1960-ųjų Misisipėje. Susidūręs su rasizmu net iš tų, kurie turėtų padėti, detektyvas Tibbsas demonstruoja neįtikėtiną drąsą ir ryžtą. „Nakties karštis“ net ir šiandien išlieka toks pat įtaigus ir aktualus kaip ir septintajame dešimtmetyje.
„Šaltakraujis Liukas“ (Cool Hand Luke, 1967)
„Šaltakraujis Liukas“ yra viena geriausių visų laikų kalėjimo dramų, galinčių pasigirti 100% reitingu „Rotten Tomatoes“ svetainėje. Filme Paul Newman įkūnija charizmatišką maištaujantį kalinį Liuką Jacksoną, nepasiduodantį griežtai kalėjimo disciplinai ir žiauriems prižiūrėtojams. Filmo herojus įstengia išlaikyti neįveikiamą ir laisvės trokštančią dvasią net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. „Šaltakraujis Liukas“ pasižymi puikiu aktorių ansambliu. Čia be Paulo Newmano ir George Kennedy, taip pat vaidina J. D. Cannonas, Strotheris Martinas bei Robertas Drivas.
„Krikštatėvis“ (The Godfather, 1972)
„Krikštatėvis“ laikomas mafijos filmų pradininku ir dažnai įvardijamas kaip vienas geriausių visų laikų filmų. Jo įtaka kino pasauliui tokia didelė, kad net sunku suskaičiuoti, kiek kartų šio filmo motyvai ir siužetinės linijos buvo atkartotos, kopijuotos ar net parodijuotos kituose filmuose. Tačiau laikas bėga, o „Krikštatėvis“ ir toliau išlieka nepralenkiamas savo žanre. Šis epinio mąsto filmas pasakoja apie Corleone šeimą ir jos patriarcho pastangas išlaikyti pusiausvyrą tarp šeimos ir kriminalinio pasaulio. „Krikštatėvis“ išsiskiria įsimintinais ir tikroviškais personažais, kuriuos įkūnijo tokie kino legendos kaip Marlon Brando, Al Pacino, Diane Keaton, James Caan ir Robert Duvall.
„Krikštatėvis II“ (The Godfather Part II, 1974)
Nors pirmoji „Krikštatėvio“ dalis yra neabejotina kino klasika, tačiau „Krikštatėvis II“ pasirodė esąs dar ambicingesnis už savo pirmtaką. Galima sakyti, jog tai vienas tų retų atvejų, kuomet filmo tęsinys pranoksta originalą. „Krikštatėvis II“ - tai kvapą gniaužiantis ir įtraukiantis pirmojo „Krikštatėvio“ priešistorės ir tęsinio derinys, fokusuotas į naujojo dono Michaelo Corleone ir jo tėvo Vito Corleone gyvenimus. Filmas buvo nominuotas net vienuolikai „Oskarų“, jame puikiai suvaidino Al Pacino, Robert De Niro, Robert Duvall ir Diane Keaton, ir dar - jis turi bene geriausią finalinę sceną Holivudo istorijoje. Tikras kino šedevras.
„Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo’s Nest, 1975)
Jacko Nicholsono karjeroje galime rasti daugybę įsimintinų vaidmenų, tačiau Randle McMurphy iš filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ - tai neabejotina jo karjeros viršūnė. Šiame Miloso Formano režisuotame filme, paremtame Ken Kesey romano motyvais, Nicholsonas įkūnija maištaujantį psichiatrijos klinikos pacientą. Jo maištingas charakteris padeda užsitarnauti kitų pacientų simpatijas, tačiau kartu sukelia konfliktus su griežta slaugytoja. „Skrydis virš gegutės lizdo“ yra filmas, kuris sugeba vienu metu tiek prajuokinti, tiek ir sugraudinti. Įtraukiantis siužetas, puiki aktorių vaidyba ir stiprios emocijos, kartais priverčia pamiršti ribą tarp tikrovės ir filmo fikcijos.
„Baris Lindonas“ (Barry Lyndon, 1975)
Nors kalbant apie Stanley Kubricką, pirmas galvoje šmekštelėjas filmas greičiausiai būtų „2001: Kosminė odisėja“, tačiau 1975 metų „Baris Lindonas“ yra ne ką mažiau įspūdingesnis jo kūrinys. Ši istorinė drama pasižymi tiesiog stulbinančia vizualine estetika, puikiu aktorių pasirodymu, bei atviromis meilės ir smurto scenomis. „Baris Lindonas“ yra vienas vizualiai gražiausių kada nors sukurtų filmų, išsiskiriantis tam metui novatoriška kinematografija. Vien ko vertos žvakių šviesoje filmuotos scenos! Pagrindinius vaidmenis šiame filme atliko Ryanas O’Nealas, Marisa Berenson, Patrickas Magee ir Hardy Kruger.
„Tinklas“ (Network, 1976)
„Tinklas“ - tai aštri satyra, pasakojanti apie žiniasklaidos žvaigždę, tiesioginiame eteryje patyrusią nervinį priepuolį. Kuomet pasenusiam ir populiarumą prarandančiam žinių vedėjui Howardui Beale'ui (Peteris Finchas) pranešama apie jo karjeros pabaigą, jis tiesioginės transliacijos metu pagrasina nusižudyti. Netikėtai, toks Howardo poelgis stipriai padidina televizijos kanalo reitingus, o puikią galimybę pastebėjusi ambicinga prodiuserė Diana (Faye Dunaway), nusprendžia kurti dar labiau šokiruojančias laidas. „Tinklas“ tapo pranašišku įspėjimu apie ateities žiniasklaidą ir yra aktualus net prabėgus pusei amžiaus.
„Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now, 1979)
Francis Ford Coppola „Šių dienų Apokalipsė“ - tai žiaurus ir šiurpinantis Vietnamo karo atspindys, radikaliai atskleidžiantis vykusio karo siaubą ir jo absurdiškumą. Remdamasis Joseph Conrad‘o novele „Tamsos širdis“, režisierius pasakoja apie armijos pareigūną, pasiųstą surasti ir pašalinti į džiungles pasitraukusio maištingo karininko. Filmas yra kupinas įsimintinų kadrų ir klasika tapusių replikų, tokių kaip „Mėgstu napalmo kvapą ryte“. Tai galingas ir epiniu mastu sukurtas filmas, atskleidžiantis karo beprotybę ir žmogaus psichologiją ekstremaliomis sąlygomis. Nors filmavimo procesas buvo kupinas iššūkių, o vėliau sukurta net keletas filmo versijų, „Šių dienų Apokalipsė“ išlieka tikru kino šedevru.
„Kramer prieš Kramerį“ (Kramer Vs. Kramer, 1979)
Filmas „Kramer prieš Kramerį“ yra įtaigus pasakojimas apie sudėtingą skyrybų procesą ir kovą dėl tėvystės teisių. Pagrindinius vaidmenis filme atliko Dustin Hoffman ir Meryl Streep. Sėkmingas Niujorko reklamos agentūros vadovas Tedas Krameris (Dustin Hoffman) vieną dieną sulaukia žinių apie paaukštinimą, tačiau tuo pačiu metu jis sužino, kad jo žmona Džoana (Meryl Streep) palieka jį ir jų mažąjį sūnų Bilį. Priverstas vienas auginti vaiką, Tedas netenka darbo, tačiau stiprina ryšį su sūnumi. Kuomet Džoana grįžta siekdama susigrąžinti sūnaus globos teises, įsiplieskia žiauri teismo kova, kuri paveiks visų gyvenimus.
„Įsiutęs bulius“ (Raging Bull, 1980)
Martinas Scorsese sukūrė daugybę puikių filmų, tačiau viena geriausių jo dramų yra 1980 metais pasirodęs „Įsiutęs bulius“. Šis filmas pasakoja vidutinio svorio kategorijos bokso čempiono Jake’o LaMottos gyvenimo istoriją ir yra paremtas jo paties memuarais. Tiesa, iš pradžių Martynas Scorsese buvo kiek skeptiškas dėl šio projekto, tačiau imtis šio darbo jį paskatino Robertas De Niro. Galiausiai filmas buvo nominuotas net aštuoniems „Oskarams“. Be paties Roberto De Niro „Įsiutusiame bulyje“ taip pat vaidina Joe Pescis, Cathy Moriarty ir Nicholas Colasanto.
„Teisingi vyrukai“ (The Right Stuff, 1983)
„Teisingi vyrukai“ pasakoja apie įtemptus pirmuosius penkiolika JAV kosmoso programos metų. Filmo dėmesys yra sutelktas į „Mercury 7“ astronautų, Johno Glenno (Ed Harris) and Alano Shepardo (Scott Glenn) gyvenimus bei jų asmenines dramas. „Teisingi vyrukai“ yra įtraukiantis istorinis filmas, pasakojantis apie drąsius pilotus, pasiryžusius įveikti kosmoso ribas, vykstant intensyvioms politinėms ir technologinėms varžyboms. Filme vaidina tikras žvaigždžių ansamblis: Edas Harrisas, Scottas Glennas, Samas Shepardas, Fredas Wardas ir Lance’as Henriksenas.
„Geri vyrukai“ (Goodfellas, 1990)
„Geri vyrukai“ - tai filmas, kuris prikausto dėmesį nuo pirmos iki paskutinės minutės. Paremtas buvusio mafiozo Henry Hillo (Ray Liotta) gyvenimo istorija, jis leidžia žiūrovui iš vidaus pažinti negailestingą kriminalinį pasaulį. Nors pagrindiniai veikėjai toli gražu ne pavyzdiniai žmonės, tačiau jų gyvenimo būdas yra neįtikėtinai įtraukiantis. Juosta pasakoja apie jauno vyro kelią į pačią mafijos viršūnę. Čia jis mėgaujasi prabanga ir įtaka, tačiau visiškai nepastebi savo veiksmų padarinių. Galiausiai, priklausomybė nuo narkotikų ir eilė klaidingų sprendimų, lemia jo žlugimą. „Geri vyrukai“ yra dar vienas Martino Scorsese meistriškumo įrodymas, kupinas dramos, juodo humoro ir žiaurios realybės.
„Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs, 1991)
Iš pirmo žvilgsnio, istorija apie serijinį žudiką medžiojančią jauną FBI agentę, gali pasirodyti kaip eilinio televizijos filmo scenarijus. Tačiau meistriškas Jodie Foster ir Anthony Hopkinso duetas, pavertė šį sumanymą įtemptu ir intelektualiu psichologiniu trileriu. Anthony Hopkinso įkūnytas Hannibalas Lecteris tapo kultiniu kino psichopatu, o jo pirmas pasirodymas ekrane - nejaukus ir gąsdinantis. Stovėdamas savo kameros viduryje, jis tarsi spinduliuoja nepaprastą ramybę, tačiau jo viduje slypintis žvėris, akivaizdžiai nori ištrūkti. Hannibalo kalba – tai arogantiško intelekto ir paslėpto žiaurumo derinys.
„Šindlerio sąrašas“ (Schindler’s List, 1993)
Nors Stevenas Spielbergas dažniausiai siejamas su didelio masto komerciniais filmais, tačiau jis taip pat yra ir puikus dramos meistras. Geriausias to įrodymas - tai „Šindlerio sąrašas“. Šis filmas pasakoja apie verslininką Oskarą Schindlerį (Liam Neeson), kuris Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo daugiau nei tūkstančio žydų gyvybes. Filme taip pat pasirodė ir Ralphas Fiennesas, suvaidinęs žiaurų vokiečių koncentracijos stovyklos komendantą. „Šindlerio sąrašas“ yra vienas įspūdingiausių filmų apie Antrąjį pasaulinį karą, kuris nepaisant tokios siaubingos temos, sugeba perteikti vilties ir žmogiškumo kibirkštį.
„Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction, 1994)
Dėl novatoriško garso takelio panaudojimo, veikėjų dialogų ir netradicinės siužetinės struktūros, „Bulvarinis skaitalas“ tapo vienu įtakingiausių šiuolaikinio kino filmų. Režisierius Quentinas Tarantino meistriškai apjungė meninio kino estetiką su „pulp“ žanro elementais ir sukūrė provokuojantį, originalų bei įsimintiną filmą, kupiną juodo humoro, filosofijos ir šokiruojančių momentų.
„Pabėgimas iš Šoušenko“ (The Shawshank Redemption, 1994)
„Pabėgimas iš Šaušenko“ laikomas vienu geriausiu kada nors sukurtų kalėjimo žanro filmų. Tačiau čia didžiausias dėmesys yra skiriamas ne pabėgimui iš kalėjimo, bet išgyvenimui nelaisvėje. Andy Dufresne (Tim Robbins), neteisingai apkaltintas nužudžius savo žmoną ir jos meilužį, nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos griežto režimo kalėjime. Per ilgus kalėjimo metus jis užmezga puikią draugystę su kitu kaliniu Redu (Morganas Freemanas) ir išradingai prisitaiko prie naujos realybės. „Pabėgimas iš Šaušenko“ - tai filmas apie draugystę, ištvermę ir žmogaus gebėjimą išlikti geru net pačiose sunkiausiose situacijose.
„Titanikas“ (Titanic, 1997)
Nors „Titanikas“ dažniausiai vertinamas kaip romantiška drama, tačiau antroji šios juostos dalis greitai tampa įtemptu katastrofų filmu. Toks žanrų derinys dar labiau sustiprina emocinį poveikį žiūrovui, kadangi filmo pradžioje išvysta meilės istorija, galiausiai išsirutulioja į dar skaudesnę tragediją. Režisierius Jamesas Cameronas sugebėjo puikiai išbalansuoti tarp meilės bei tragedijos temų ir padovanojo mums vieną įsimintiniausių ir gražiausių istorijų, kada nors pasirodžiusių kino ekrane.
„Los Andželas slaptai“ (L.A. Confidential, 1997)
„Los Andželas slaptai“ pasakoja kelias tarpusavyje susijusias istorijas apie tris policininkus, kurie vedini savų motyvų, tiria korupcijos skandalą, susijusį su 1950-ųjų pradžioje Los Andželo centre įvykdyta ir neišaiškinta žmogžudyste. Šis, klasikinio „noir“ siužeto filmas, įtraukia žiūrovą į tamsios moralės pasaulį, kur po bizgančiu glamūru slepiasi kriminalas ir nusikaltimai. Puiki aktorių Guy Pearce'o, Russello Crowe'o, Kim Basinger, Jameso Cromwellio ir Danny DeVito vaidyba, dar labiau įtraukia ir sustiprina emocinį filmo poveikį.
„Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan, 1998)
„Gelbstint eilinį Rajaną“ - tai neabejotinas kino istorijos šedevras, kuris iš naujo apibrėžė karo filmų žanrą. Filmo pradžioje parodyta stulbinanti Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje scena, puikiai perteikė visą karo siaubą ir chaosą. Režisierius Stevenas Spielbergas ir operatorius Janusz Kamiński, siekdami kuo tikroviškiau atskleisti mūšio intensyvumą, specialiai šioje scenoje naudojo rankinį kameros valdymą. Filmas pasakoja apie kapitoną Johną Millerį (Tomas Hanksas), kurio būrys yra siunčiamas į pavojingą misiją už priešo linijos. Jie privalo rasti ir pargabenti namo eilinį kareivį Jamesą Ryaną (Matt Damon), kurio trys broliai žuvo kare. Apsupti karo siaubo, vyrai ne tik vykdo savo pareigą, bet ir išgyvena draugų netektis bei asmenines dramas.
„Gladiatorius“ (Gladiator, 2000)
Ridley Scott'o režisuotas filmas "Gladiatorius" yra epinių proporcijų istorinė drama, pasakojanti apie romėnų generolą Maksimą (Russell Crowe), kuris, išduotas ir paliktas mirti, pradeda kruviną keršto kelią kaip gladiatorius. Filmas žavi savo detalėmis, įspūdingais senovės Romos vaizdais bei puikiomis veiksmo ir mūšių scenomis. Filme nepriekaištingai pasirodė ir aktorius Joaquin Phoenix, įkūnyjęs imperatorių Komodą.
„Persepolis“ (Persepolis, 2007)
"Persepolis" - tai tikras animacinis šedevras, sukurtas pagal Marjane Satrapi autobiografinę novelę. Šis filmas pasakoja dramos, emocijų ir humoro kupiną istoriją apie autorės gyvenimą Irane prieš ir po revoliucijos. Satrapi atvirai dalijasi savo patirtimis, augant nuo mažos mergaitės iki maištingos, pankroko muziką mėgstančios paauglės. Tai jautrus ir giliai emocinis pasakojimas, perteiktas nuostabios animacijos pagalba.
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (No Country for Old Men, 2007)
Iš pirmo žvilgsnio, „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ gali atrodyti kaip įprastas kriminalinis trileris, pasakojantis apie nepavykusį narkotikų sandorį ir pavogtus pinigus. Tačiau broliai Coenai sukūrė daug gilesnį pasakojimą, apie godumą, kerštą, teisingumą ir net meilę. Medžioklės metu Llewelyn Mossas (Josh Brolinas) pamato nepavykusio narkotikų sandorio baigtį. Nors jis žino, kad tai gali būti pavojinga, jis negali atsispirti pagundai ir pasiima paliktus pinigus. Tačiau šis sprendimas pasirodo lemtingas, nes jį ima persekioti paslaptingas žudikas Antonas (Javier Bardemas). „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ kupinas netikėtų siužeto posūkių ir įsimintinų scenų, kurios prikausto žiūrovus iki pat filmo pabaigos.
„Imtynininkas“ (The Wrestler, 2008)
Režisierius Darrenas Aronofsky išgarsėjo tokiomis intensyviomis ir kartais net surealistinėmis dramomis, kaip „Pi“, „Juodoji gulbė“ ar „Rekviem svajonei“. Tačiau „Imtynininke“ jis pasirinko realistiškesnę pusę ir papasakojo tikrais įvykiais pagrįstą istoriją. Filme vaidinantis Mickey Rourke, įkūnija senėjantį profesionalų imtynininką, kuris nepaisant savo blogėjančios sveikatos, desperatiškai bando išlaikyti mažėjančią šlovę. Šis filmas yra juokingas ir liūdnas vienu metu, o kiekviena scena atrodo autentiška ir tikroviška, net ir tada, kai ji yra nemaloni. „Imtynininkas“ yra gana subtilus ir giliai emociškai paveikiantis filmas, ilgam paliekantis neišdildomą įspūdį.
„Socialinis tinklas“ (The Social Network, 2010)
2003 metais Harvardo universiteto studentas Markas Zuckerbergas (Jesse Eisenbergas) pradeda kurti naują programą, kuri vėliau virsta pasauliniu socialiniu tinklu „Facebook“. Po šešerių metų jis tampa vienu jauniausių milijardierių istorijoje, tačiau neįtikėtina sėkmė atneša ir asmeninių bei teisinių problemų. Zuckerbergas susiduria su dviem ieškiniais, iš kurių vienas yra pateiktas buvusio draugo (Andrew Garfield) vardu. „Socialinis tinklas“ yra itin įtraukiantis pasakojimas apie socialinio tinklo, kuris tapo nepakeičiama bendravimo priemone, gimimą. Filmas nevengia atskleisti Marko Zuckerbergo egoizmo, arogancijos ir godumo, kurie padėjo šiam jaunam žmogui pasiekti neįtikėtiną sėkmę.
„12 vergovės metų“ (12 Years a Slave, 2013)
Nors kino istorijoje yra nemažai filmų, pasakojančių apie vergijos siaubą, Steve'o McQueeno „12 vergovės metų“ išsiskiria savo unikaliu siužetu. Paremtas tikrais memuarais, filmas pasakoja neįtikėtiną istoriją apie Solomoną Northupą (Chiwetel Ejioforas) - laisvą juodaodį vyrą gyvenantį Niujorke, kuris prieš pat Amerikos pilietinio karo pradžią yra pagrobiamas prekiautojų vergais ir parduodamas į vergiją Amerikos Pietuose. Čia jis patiria naujojo savininko (Michaelas Fassbenderis) žiaurų elgesį, tačiau netikėtai susiduria ir su kito savininko gerumu. Nepaisant didelių sunkumų ir kančių, Solomonas visuomet stengiasi išlikti orus ir išsaugoti viltį.
„Diunkerkas“ (Dunkirk, 2017)
Nors režisierius Christopher Nolan yra žinomas dėl kvapą gniaužiančių fantastinių filmų, tačiau šį kartą jis nusprendė papasakoti tikrą, mažai kam žinomą istoriją (bent jau už Britanijos ribų) ir sukūrė įspūdingą karo dramą. Filmo veiksmas vyksta 1940 metais Antrojo pasaulinio karo metu, kai britų, prancūzų, belgų ir olandų kariuomenės yra apsuptos vokiečių armijos Diunkerko pakrantėje. Filmas pasakoja apie stebuklingą evakuaciją, kuomet vietos gyventojai savanoriškai pasiūlė savo laivus, kad išgelbėtų įstrigusius karius. Tiesą sakant, ši istorija yra tokia įspūdinga, kad net sunku patikėti, jog ji tikrai pagrįsta realiais įvykiais.
„Roma“ (Roma, 2018)
Filme „Roma“ režisierius Alfonso Cuaronas sugebėjo paprastą kasdienybę paversti tikra epine istorija. Cleo yra viena iš dviejų namų tvarkytojų, kurios padeda Antonio ir Sofíjai rūpintis jų keturiais vaikais Meksiko mieste. Cleo turi derinti savo asmeninį gyvenimą prie darbdavių reikalavimų. Kai Sofía nusprendžia išvykti atostogų su vaikais, ji pakviečia kartu prisijungti ir Cleo. Filmas „Roma“ yra graži ir jaudinanti istorija, parodanti, kad net ir paprastų žmonių paprasti gyvenimai, gali būti dramatiški ir sudėtingi.
„Parazitas“ (Parasite, 2019)
"Parazitas" prasideda kaip juodoji komedija, pasakojanti apie klasių skirtumus. Tačiau netikėtai filmo siužetas tampa žymiai tamsesniu ir beveik siurrealistiniu, išlaikydamas žiūrovą nuolatinėse spėlionėse iki pat pabaigos. Režisierius Bong Joon Ho nevengia drąsių temų ir provokuojančių kadrų. Kiekvienas filmo smūgis į žiūrovo sąmonę yra gilus, skaudus ir negailestingas. "Parazitas" - tai filmas, kuris privers susimąstyti apie tikrąją žmogaus prigimtį ir kurio negalėsite užmiršti dar ilgai po seanso.
„Viena naktis Majamyje“ (One Night in Miami, 2020)
Filmas „Viena naktis Majamyje“ pasakoja apie įsimintiną 1964 metų naktį, kai jaunas boksininkas Cassius Clay (Eli Goree), vėliau žinomas kaip Muhammad Ali, pasiekia sensacingą pergalę prieš favoritą Sonny Listoną. Šią istorinę akimirką Cassius Clay nusprendė atšvęsti su žymiais kultūros ir sporto veikėjais: politiniu aktyvistu Malcolmu X (Kingsley Ben-Adir), R&B legenda Samu Cooke'u (Leslie Odom Jr.) ir futbolo žvaigžde Jimu Brownu (Aldis Hodge). Filmas neapsiriboja vien tik istorinių figūrų portretais, tačiau pasineria į jų žmogiškas emocijas ir tarpusavio ryšį.
