Helovino tradicijos Lietuvoje kiekvienais metais tampa vis populiaresnės. Lietuviai puošia savo namus moliūgais, velkasi baisiais kostiumais ir, žinoma, vakarais žiūri siaubo filmus. Taigi, šiame sąraše paruošėme geriausius visų laikų Helovino filmus, kurie jus privers ne kartą kruptelti iš baimės. Garantuojame, kad po šių filmų peržiūros, tikrai neišdrįsite patikrinti, kas vis dėlto gyvena po jūsų lova!
„Psichopatas“ (Psycho, 1960)
Garsus dėl legendinės dušo scenos, kuri praktiškai išrado „slasher“ žanrą, Alfredo Hitchcocko „Psichopatas“ (Psycho) ne tik sukūrė šiuolaikinį siaubą, bet ir padarė jį populiariu. Nors filmas nėra toks kraupus kaip kiti šiame sąraše esantys kūriniai, jis laikomas vienu iš geriausių visų laikų siaubo filmų. Filme pasakojama apie savo darbdavį apvogusią jauną sekretorę (Janet Leigh), kuri su savo draugu (John Gavin) planuoja pradėti naują gyvenimą. Bėgdami nuo policijos jie apsistoja atokiame motelyje, kuriame susipažįsta su labai mandagiu jo šeimininku (Anthony Perkins). Viskas atrodo gerai, tačiau ši viešnagė nepraeis taip, kaip pora tikėjosi.
„Helovinas“ (Halloween, 1978)
Nei vienas Helovino filmų sąrašas nebus pilnas, be kaukėto žudiko Michaelo Myerso. „Helovinas“ (Halloween) – tai kultinė siaubo filmų serija, terorizuojanti viso pasaulio žiūrovus nuo pat 1978 metų. Filme pasakojama Michaelo Myerso istorija, kuris pabėgęs iš psichiatrinės ligoninės, užsideda baltą kaukę ir leidžiasi į šiurpią kelionę, sėdamas tikrą terorą savo kelyje. „Helovinas“ yra laikomas vienu geriausių siaubo filmų, padaręs didžiulę įtaką visam siaubo filmų žanrui.
„Švytėjimas“ (The Shining, 1980)
Stanley Kubricko „Švytėjimas“ (The Shining) – tai kultinis psichologinis siaubo filmas, sukurtas pagal Stepheno Kingo romaną. Jame pasakojama apie rašytoją Džeką Torrancą, kuris su šeima atsikrausto į atokų viešbutį Kolorado kalnuose. Džekas gauna puikią galimybę prižiūrėti tuščia viešbutį žiemos sezono metu, o laisvą laiką skirti kūrybai ir pagaliau užbaigti rašomą romaną. Tačiau viešbutis slepia tamsias ir bauginančias paslaptis, jis tarsi gyvas. Persekiojamas siaubingų košmarų, Džekas pamažu praranda realybės jausmą ir pradeda netekti proto.
„Padaras“ (The Thing, 1982)
John Carpenter 1982 m. filmas „Padaras“ (The Thing), pirma buvo stipriai nuvertintas, tačiau ilgainiui jis tapo tikra mokslinės fantastikos siaubo žanro klasika. Filmas žavi ne tik tiems laikams įspūdingais specialiaisiais efektais, bet ir visur tvyrančios gilios paranojos atmosfera, kuri beveik fiziškai juntama kiekvienoje scenoje. Istorija vyksta izoliuotoje Arkties stotyje, kur mokslininkų komandą užpuola nežemiška būtybė, galinti tobulai imituoti bet kokią gyvybės formą. Tokia situacija sukelia įtampą ir nepasitikėjimą tarp komandos narių, kurie netrukus pradeda įtarinėti ir vieni kitus.
„Košmaras Guobų gatvėje“ (A Nightmare on Elm Street, 1984)
Siaubo filmų piktadariai retai būna tokie charizmatiški kaip Fredis Kriugeris – nors tai keistas skustuvus vietoj pirštų turinčio paauglių žudiko apibūdinimas. Kita vertus, Fredis Kriugeris tikrai suteikia sapnų pasaulyje vykdomoms savo niekšybėms savotiško žaismingumo, ypač pirmame 1984 metų Weso Craveno filme. Nors vėlesni filmo tęsiniai Fredį Kriugerį pavertė labiau komiku, nei vienu baisiausių kino personažų, tačiau originali jo žiaurumo ir žaismingumo dvasia liko gyva iki pat mūsų laikų. Pavyzdžiui, ją puikiai galima atpažinti ir tokiuose šiuolaikiniuose siaubo filmuose kaip „Keliantis siaubą“ (Terrifier), kuriame pasirodo klounas Artas.
„Musė“ (The Fly, 1986)
Davido Cronenbergo „Musė“ (The Fly) - tai turbūt pati bjauriausia kada nors parodyta meilės istorija. Filmas pasakoja apie genialų, tačiau per daug savimi pasitikintį mokslininką (Jeff Goldblum), kurio eksperimentai su teleportacija pakrypsta šiurpia linkme. Savo eksperimento metu padaręs klaidą, jis pradeda lėtai ir skausmingai virsti baisiu žmogaus ir vabzdžio hibridu. Visos šios siaubingos transformacijos metu, iki pat šleikštulį keliančio galo, mokslininką palaiko tik jo geriausia draugė (Geena Davis). Nors filme gausu odos lupimosi, vėmimo ir kūno skysčių scenų, tačiau būtent šios šlikštynės leidžia pamatyti romantišką ir jautrią filmo pusę. Truputį net keista.
„Vabalų sultys“ (Beetlejuice, 1988)
„Vabalų sultys“ - tai vienas iš ankstyvųjų režisieriaus Timo Burtono filmų, sulaukusių didžiulio pasisekimo ir akimirksniu tapusio siaubo komedijos žanro ikona. Ši išradinga ir linksma istorija pasakoja apie mirusių įsimylėjusių porą, kuri norėdama išvaryti iš savo mylimojo namo nemėgstamą Deitzų šeimyną, į pagalbą pasitelkia piktą ir labai išdykusią dvasią Vabalų Sultys (Michael Keaton). Išskirtinis Burtono stilius ir puiki Keatono vaidyba tikrai suteiks puikią pramogą jūsų Helovino vakarui.
„Bitininkas“ (Candyman, 1992)
Ištark jo vardą penkis kartus prieš veidrodį ir jis ateis. Bernardo Rose „Bitininkas“ (Candyman) sukūrė savitą miesto legendos mitologiją, kuri bėgant metams įgyja vis didesnį pripažinimą. Filme pasakojama apie studentę Helen (Virginia Madsen), kuri rašydama disertaciją apie miesto legendas imasi tirti pasakojimus apie mistišką būtybę „Bitininką“. Tony Toddo įkūnytas „Bitininkas“ yra vienas įsimintiniausių siaubo filmų piktadarių. Jis ne tik terorizuoja savo aukas, bet kartu ir užburia jas savo legendos galia. Jis siekia ne tik gąsdinti, bet ir vilioti, žadėdamas savo aukoms nemirtingumą mirtyje ir malonumą skausme. Tačiau tikroji šio filmo galia matyt slypi jo paprastume - jis tikrai baugina. „Bitininkas“ - tai tikra siaubo filmų klasika, su kuria susipažinti išdrįsta tik patys drąsiausi, o šiurpi šio filmo atmosfera, puikiai tinka Helovino nakčiai.
„Raitelis be galvos“ (Sleepy Hollow, 1999)
Timo Burtono gotikinė siaubo drama „Raitelis be galvos“ yra tikrai geras pasirinkimas jūsų Helovino filmų vakarui. Burtonui būdingas gotikinis stilius, mistika ir kiek šiurpoka atmosfera, sukuria tikrai nepakartojamą patirtį. „Raitelis be galvos“ - tai vienas tų filmų, kuris gąsdina ir žavi tuo pačiu metu. Filmas pasakoja apie Ichabodą Crainą (akt. Johnny Deppas), kuris atvyksta į nedidelį miestelį tirti keistų žmogžudysčių. Vietiniai gyventojai pasakoja apie dingstančias žmonių galvas ir įtaria, kad dėl visko kaltas mistinis begalvis raitelis. Bandydamas atskleisti, ar tai tikrai antgamtinių jėgų darbas, ar tik piktadario žiaurus pokštai, Ichabadas Crainas pradeda savo tyrimą.
„Pagieža“ (The Grudge, 2004)
Šiurpi siaubo juosta „Pagieža“ (The Grudge) pasakoja apie jauną policijos detektyvę, kuri su savo sūnumi atsikrausto į naujus namus ramioje priemiesčio gatvėje. Čia ji tikisi pradėti naują gyvenimą ir užmiršti praeitį, tačiau netrukus sužino siaubingą tiesą apie savo naują būstą. Pasirodo, anksčiau čia gyvenusi moteris nevaldomo įniršio akimirką išžudė visą savo šeimą. Nuo tada šiuose namuose apsigyveno pikta jėga, kuri persekioja kiekvieną, kuris įžengia į vidų. Detektyvė privalo pergudrauti šią negailestingą dvasią ir rasti būdą apsaugoti save bei savo sūnų.
„Pokštas arba saldainis“ (Trick ‘r Treat, 2007)
„Pokštas arba saldainis“ (Trick ‘r Treat) - tai unikalus siaubo filmas, o kartais netgi ir komedija, sujungiantis keturias skirtingas istorijas, vykstančias per Heloviną. Nedideliame Warren Valley miestelyje, Helovinas minimas žymiai rimčiau nei daugumoje kitų nedidelių Amerikos miestelių. Čia, kiekvienas save gerbiantis miestelio gyventojas turi dėvėti kostiumą, dalinti saldainius ar kitaip mėgautis Helovinu. Šios nakties metu, sutinkame ir filmo herojus: jauną merginą Laurie, saldainių prašančią vaikų grupę, pagyvenusį vyrą ir mokyklos direktorių. Kiekvienas iš jų leidžiasi į savo asmenines istorijas ir savaip dalyvauja Helovino šventėje. Tačiau ar kas nors sieja šias, iš pirmo žvilgsnio, visiškai nesusijusias istorijas? „Pokštas arba saldainis“ yra puikus pasirinkimas Helovinui. Filmas kupinas baisių ir įdomių istorijų, gąsdinančių personažų ir visiškai netikėtų siužeto posūkių.
„Velnio namai“ (The House Of The Devil, 2009)
Režisieriaus Ti Westo „Velnio namai“ (The House Of The Devil) – tai tikra pagarba retro siaubo filmams, puikiai atkartojantis 80-ojo dešimtmečio satanistinės panikos laikotarpio stilių. Filmas taip tiksliai perteikia to meto detales, kad įpusėjus gali pasirodyti, jog žiūrite seną vaizdo kasetę, iš vaizdo nuomos punkto. Siužete pasakojama apie jauną studentę Samantha (Jocelin Donahue), kuri priima auklės darbą atokiame užmiesčio name. Iš pradžių viskas atrodo nekaltai – pica ir šokiai su Walkman grotuvu, kol mergina pernelyg nesusidomi, kas slypi už užrakintų durų antrame aukšte.
„Išvarymas“ (The Conjuring, 2013)
Siaubo meistro James Wan „Išvarymas“ (The Conjuring) - tai šiuolaikinis siaubo žanro šedevras, įrodantis, kad klasikinės siaubo filmų formulės vis dar gali būti veiksmingos. James Wan puikiai supranta, kad tikrasis siaubas kyla ne iš netikėtų išgąsčio scenų, bet iš nuolatinės įtampos. „Išvarymas“ priverčia stebėti antgamtiškų jėgų keliamą siaubą, kuris nuolat vystosi tiesiai prieš žiūrovo akis. Filmo veiksmas vyksta 1970 metais, kuomet paranormalių reiškinių tyrėjai Lorraine (Vera Farmiga) ir Edas (Patrick Wilson) Warrenai atvyksta į Perronų šeimos namus. Iš pradžių antgamtiniai reiškiniai atrodo nekaltai, tačiau netrukus situacija pradeda bauginančiai blogėti. Ypač po to, kai Warrenai sužino šiurpią namo istoriją. „Išvarymą“ privalo pamatyti kiekvienas siaubo filmų gerbėjas, tačiau geriau jo nežiūrėti vienam. Juk tikra baimė tampa dar didesnė, kuomet ja pasidaliname su draugais, ypač Helovino naktį.
